suoliukai prie upės, naktinė regbio aišktė lijant lietui, uždaryti barai, besimėtančios greito maisto dėžutės, kalėdinio turgaus šurmulys, karšto vyno kvapas, vandeniukai, šniokščiančio vandens garsas nakties tyloje, žiugždantys medžių lapai po kojom. kiek prisiminimų, kiek daug visko sugerė šito miesto sienos, kurias palietus norėtųsi atsidurti toj gyvenimo ertmėj. namai, kurie kvepia mokslais ir jaunatvišku maksimalizmu, kuriuose maudžiantys raumenys vis tiek spaudo muzikos mygtukus, kuriuose naktimis grojama gitara ir dalinamasi idėjomis, ir kuriuose, svarbiausia, mylima. vieni kitus, kiekvieną dieną, gyvenimą, kad ir kaip retkarčiais maustų širdį ir norėtųsi nusišauti