koks didelis ir gražus yra mūsų pasaulis, ir mūsų gyvenimas, ir mūsų laikas, ir kaip gera klaidžioti visą naktį šiltais laukų keliukais, ir eiti iš ryto į darbą, o vakare kristi kaip užmuštam ir sapuoti visokius sapnus, o paskui užmiršti, kaip gražiai sapnavai, ir sapnuoti iš naujo, ir kasti žemę, nešti per kiemą išdžiūvusius vaiko vystyklus, valgyti, plaukioti valtimi, sėdėti ant savo namų slenksčio, mylėti vyrą, gerti šaltą vandenį, raškyti obuolius,- kaip iš tikrųjų gražu ir gera yra gyventi pasaulyje kiekvieną sekundę, ištisus dešimtmečius, šimtą, dešimtį tūkstančių metų...<...>

        - Romualdas Granauskas